XXI amžiuje vis daugiau žmonių sąmoningai renkasi, kokį maistą valgyti ir kokios sudėties produktų ieškoti. Anksčiau tai buvo privilegija – gastronomijos kultūros tyrinėtojas, prof. Rimvydas Laužikas pastebi, kad aukštus reikalavimus maistui, net ir duonai, galėjo kelti tik turtingieji. O kokius vartotojų lūkesčius duonai „Mantinga“ atliepia šiandien?

Pasak profesoriaus, iki pat XIX-ojo amžiaus nuolat neprivalgydavo ar badaudavo daugybė žmonių. „Nors duonos buvo galima rasti kiekvieno lietuvio namuose, ji dažnai būdavo prasta – su dirsėmis, bėralinė ar net maišyta su medžio žieve. Akivaizdu, kad tokiu atveju minčių apie sveiką maistą niekam nekildavo – svarbu būdavo apskritai turėti ką valgyti“, – pasakoja R. Laužikas.

Kur kas daugiau dėmesio maisto produktų poveikiui sveikatai skyrė labiau pasiturinti visuomenės dalis. Pavyzdžiui, XVI–XVII a. gyvenęs žymus lenkų botanikas ir gydytojas Simonas Syrenius ypač gyrė ruginės duonos naudą sveikatai. Pasak jo, „dalis svetimšalių ruginę duoną laiko prasta. Tačiau taip yra ne dėl to, kad ji tokia yra, bet dėl to, kad svetimšaliai nuo vaikystės prie tokio valgio nepratę ir nemoka su juo apsieiti“.

Pasak to meto mitybos sampratos, nesveika būdavo laikoma duona, kurios vidus – nepakankamai gerai iškepęs ar per daug sudžiūvęs, pluta sudegusi. Žmonės taip pat sakydavo, kad „senų grūdų duona užkemša pilvą, apsunkina skrandį ir yra menkai maistinga“.

Sveikatai palankesnė duona – šių dienų prioritetas

Mūsų laikais poveikis sveikatai jau yra tapęs vienu pagrindinių duonos produktų pasirinkimo veiksnių. Duonos, užkandžių ir šaldytos produkcijos gamintojos „Mantingos“ naujų produktų vystymo vadovė Ramunė Puzinienė pastebi, kad vis daugiau vartotojų renkasi duoną be glitimo, su daugiau skaidulų, mažiau cukraus, druskos ar riebalų.

„Vartotojams svarbu ir aukštos kokybės ingredientai, alergenų nebuvimas, natūrali sudėtis ir pan. Atsižvelgiant į šias tendencijas, plečiasi ir naujų duonos rūšių spektras – pristatomos duonos su pilno grūdo miltais ir dideliu skaidulų kiekiu, duona praturtinama omega-3 riebalų rūgštimis širdies sveikatai, baltymais energijai ir raumenų palaikymui, taip pat kalciu, kuris naudingas žarnynui bei kaulams ir t. t.“, – pasakoja R. Puzinienė.

Kaip pavyzdį ji pateikia baltymais ir skaidulomis turtingą „Mantingos“ duoną su linų, moliūgų bei saulėgrąžų sėklomis, natūraliais ruginiais ir miežiniais salyklais ir traškia sėklų plutele.

Dažnesnį sveikesnių duonos gaminių pasirinkimą patvirtina statistika: įvairių apklausų duomenimis, maždaug ketvirtadalis europiečių šiuo metu pirmenybę teikia viso grūdo ar kelių grūdų duonai su sėklomis.

„Žmonės taip pat vis labiau mėgsta ir dažniau renkasi duonos gaminius su riešutų poskoniu, taip pat – su įvairiais daržovių, žolelių ar vaisių deriniais. Reaguodami į tai, nuolat kuriame ir keliskart per metus pristatome naujus duonos gaminius su netikėtais skonių deriniais, peržengiančiais tradicinio duonos suvokimo ribas“, – sako R. Puzinienė.

Sąmoningam vartotojui: skonis, vertė ir nauda viename

Viena „Mantingos“ naujovių, derinančių tradicijas su netikėtais priedais bei skoniais, yra moderni itališkų duonos rūšių „pinsa“ ir „ciabatta“ interpretacija „Ciabatta La Pinsa", gaminama iš keturių rūšių miltų bei tradicinio kvietinio raugo. Tai – senosios Romos „pinsa“ duonos receptūros šiuolaikinė versija be jokių papildomų priedų, praturtinta baltymais ir skaidulomis, pasižyminti lengva, puria tekstūra ir atitinkanti nūdienos sveikatingumo tendencijas.

Ekspertė pabrėžia, kad dauguma „Mantingos“ gaminamų duonų atitinka bent vieną sveikatingumo tendenciją – pavyzdžiui, gaminama su grūdais ar sėklomis, tinka veganams, yra baltymų ar skaidulų šaltinis, atitinka „švarios etiketės“ (angl. Clean Label) principus – turi trumpą ir aiškią sudėtį. Didelė dalis gaminių atitinka kelias šias tendencijas.