Augant vartojimui pakuočių atliekos tampa vis didesnė problema. Statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, vien 2020 m. vienam Europos Sąjungos (ES) gyventojui teko vidutiniškai 177,2 kg pakuočių atliekų. Nors maisto produkcijos gamintojams atsisakyti vienkartinių pakuočių nėra paprasta – galimybes neretai riboja maisto saugos reikalavimai, vis daugiau gamintojų randa būdų mažinti daromą poveikį aplinkai.

Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija pateikė pasiūlymą iš esmės peržiūrėti ES teisės aktus, susijusius su pakuotėmis ir jų atliekomis. Norima, kad ES valstybės narės iki 2030 m. sumažintų pakuočių atliekų kiekį 5 proc. ir iki tol visos pakuotės būtų perdirbamos arba pakartotinai naudojamos. Dėl šios priežasties keliami tarpiniai tikslai – iki 2025 m. turėtų būti perdirbami 65 proc. visų pakuočių atliekų, įskaitant 50 proc. plastiko, 50 proc. aliuminio, 70 proc. stiklo ir 75 proc. popieriaus bei kartono.

Šiuo metu ES perdirbama tik apie 40 proc. plastiko pakuočių. Dėl šios priežasties pirmenybė teikiama daugkartinio naudojimo pakuotėms.

Siekia pereiti prie 100 proc. perdirbamų pakuočių

Įprastai gamintojai naudoja tiek vienkartines, tiek daugkartines pakuotes – tai priklauso ne vien nuo gamybos niuansų, bet ir klientų poreikių, logistikos.

„Savo produkcijai naudojame vienkartines plastikines ir popierines pakuotes. Pagrindinės daugkartinės pakuotės yra mediniai padėklai ir plastikinės dėžės. Šiuo metu 90 proc. plastikinių vienkartinių pakuočių yra perdirbamos, tačiau siekiame, kad greičiau nei iki 2030 m. visos mūsų naudojamos vienkartinės pakuotės būtų 100 proc. perdirbamos“, – teigia didžiausios duonos, užkandžių ir šaldytos produkcijos gamintojos Baltijos šalyse „Mantinga“ tvarumo projektų vadovė Domantė Lubytė.

Pasak jos, bent vienu procentu padidintas perdirbamų pakuočių naudojimas yra reikšmingas – per metus su „Mantinga“ produkcija į rinką iškeliauja apie 4 tūkst. tonų vienkartinių pakuočių.

„Siekiant pakeisti seno tipo neperdirbamas pakuotes į perdirbamas, būtina atsižvelgti į daugelį skirtingų faktorių, tačiau svarbiausiu išlieka maisto saugos reikalavimai. Dėl šios priežasties plonesnė ar tvaresnė pakuotė nėra savaime geriausias pasirinkimas, jei ji neatitinka maisto produkcijos pakuotėms keliamų reikalavimų. Atsakingai testuojame naujų pakuočių fizines savybes, atliekame mikrobiologinius tyrimus, įvertiname kainos bei tiekimo galimybes, nes itin svarbu, kad keičiantis pakuotėms nebūtų paminti ir kiti tvarumo tikslai. Esame linkę ieškoti tinkamų alternatyvų, kad būtų užtikrinti visi poreikiai, todėl pakuotės keitimo ar įvedimo procesas gali užtrukti net 6-12 mėn.“, – sako D. Lubytė.

Vienas iš būdų mažinti vienkartines pakuotes yra jų dydžio optimizavimas: naudojamos plonesnės, siauresnės pakuotės. Kitu atveju dirbama su pakavimo procese susidarančių atliekų mažinimu: mažinami pakavimo žaliavų nuostoliai, kad kuo mažiau liktų pakuočių atraižų, kurios prisideda prie bendro generuojamo plastiko atliekų kiekio.

Gerokai paprasčiau su daugkartinėmis pakuotėmis – mediniai padėklai ir plastikinės dėžės tiekimo grandinėje cirkuliuoja gerokai ilgiau, galima įsigyti juos pakartotiniam naudojimui.

„Naujus padėklus perkame tik tada, kai nepavyksta gauti naudotų. Vien pernai įsigijome daugiau nei 140 tūkst. vnt. naudotų medinių padėklų, naujų padėklų kiekis sudarė vos apie 1 proc.“, – teigia D. Lubytė.

Svarbūs ir maži pokyčiai

Pasak „Vesta Consulting“ Tvarios plėtros konsultantės, EPD verifikuotojos dr. S. Židonienės, gamintojų susidomėjimas daromu poveikiu aplinkai auga – vis dažniau vertinamas ne tik organizacijos, bet ir gaminamos produkcijos išskiriamas CO2 pėdsakas.

„Pakuočių keitimas į tvaresnes yra tik viena iš krypčių mažinti poveikį aplinkai, tačiau svarbus ir paties produkto gamybos poveikis aplinkai, to poveikio mažinimas,  procesų ar veiklos optimizavimas. Būtina gamintojams nepamiršti ir žiediškumo principų, kad pats produktas ateityje būtų lengvai perdirbamas ar pakartotinai panaudojamas“, – sako „Vesta Consulting“ atstovė.

Jai pritaria „Mantinga“ tvarumo projektų vadovė D. Lubytė – gaminama produkcija ir jos pakuotės nėra atskiri organizmai, o viena bendra nedaloma visuma, turinti savo poveikį aplinkai.

„Jau dabar naudojame atsinaujinančią elektros energiją, mažiname kitus gamyboje naudojamus gamtinius resursus. Tarp išsikeltų tvarumo strategijos tikslų – ir atsakingai parinktos žaliavos, kaip sertifikuota kakava ar „laimingų vištų“ kiaušiniai. Peržiūrimi valdysenos, darbuotojų gerovės ir kiti svarbūs aspektai – net mažiausias pokytis yra svarbus žingsnis tvaresnės gamybos link“, – pabrėžia ji.